smailaakis

smailaãkis, -ė adj., smob. (2) žr. smailiaakis: 1. Smailagalvis, smailaakis, kuprotas tarnas atnešė vyno rš. 2. Kažkoks smailaakis prilindęs pasižiūrėjo dviračio numerį rš. Ta smailaakė pradėjo sukinėtis tėvo kieme, darže ir pirkioj V.Myk-Put.